Prognozės 2022-iesiems: verslas prisitaikė

Įmonės apsiprato su pandemija ir jų negąsdina aukštos energetikos, žaliavų bei darbo jėgos kainos. Verslo prognozės, išsakytos prieš metus 2021-iesiems ir šiemet išsakytos ateinantiems metams, gerokai skiriasi, rašo „Verslo žinios“.

„Pernai apklausa išties rodė labai prastas nuotaikas. Ir tai suprantama – tvyrojo unikali, neįprasta ir nesuprantama nežinomybė, susijusi su karantinu ir pandemijos plėtra. O šiemet visi atsakymai rodo teigiamas nuotaikas – pardavimai šalies viduje ir eksportas didės, daugiau įmonių planuoja investicijas. Taigi, verslo lūkesčiai ateinantiems metams kur kas geresni, negu buvo pernai“, – Lietuvos įmonių atsakymus „Eurochambres“ apklausoje apibendrina Gediminas Rainys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas ekonomikos klausimais.

Europos valstybių rūmų konfederacijos „Eurochambres“ apklausoje šiemet dalyvavo 52.000 įmonių, iš jų 240 – iš Lietuvos. Apklausa yra identiška visoms valstybėms, didžioji dalis klausimų kasmet kartojasi, todėl patogu sekti verslo nuotaikas ir lyginti atskirų valstybių verslo vertinimus ir prognozes.

„Nors 2020–2021 m. buvo jaučiamas susitraukimas, Europos įmonės tikisi, kad dėl griežtų priemonių, kurių buvo imtasi siekiant pažaboti viruso plitimą, atvėrus ekonomikas ir atsigavus daugeliui sektorių, 2022 m. rezultatai bus geresni “, – pažymi Christophas Leitlas, „Eurochambres“ prezidentas.

Verslo įmonių vadovai turėjo įvertinti problemas, su kuriomis, tikėtina, gali susidurti dauguma įmonių. Jų prašyta pažymėti tris, pačias aktualiausias. Kadangi apklausa vyko vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, kai Europa dar nebuvo susidūrusi su žaibiškai pakilusiomis energetikos išteklių kainomis, numeris vienas tapo darbuotojų stygius.

„Ir šiemet, ir kitąmet didžiausi iššūkiai susiję su darbo jėgos kaina ir darbuotojų kvalifikacija. Daugiau nei trys ketvirtadaliai vadovų šiuos klausimus įvardijo kaip aktualiausius. Tik po jų buvo vardijami kiti reikalai – energijos ir žaliavų pasiekiamumas, jų kaina, verslo finansavimo sąlygos, finansinių įsipareigojimų, sukauptų dėl COVID-19, vykdymas, aplinkosauginiai reikalavimai ir kt.“, – vardija G. Rainys.

Gamintojai įspėja – dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo jie gali būti priversti stabdyti investicijas į plėtrą. Padėtis pablogėjo būtent pandemijos laikotarpiu, kai buvo padidintos nedarbo ir prastovų išmokos.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos teigimu, akivaizdu, kad ne visi neturintys darbo nori įsidarbinti, labai apsunkintos ir darbo jėgos iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros. Todėl norint ekonomikos augimo, tai turi tapti vienu svarbiausių Lietuvos ekonominės ir politinės darbotvarkės klausimų.

Nepaisant pagerėjusių Lietuvos verslo lūkesčių, kitų Europos šalių verslo lūkesčiai dar palankesni. Pavyzdžiui, Austrijos pasitikėjimo rodiklis yra 47%, Slovėnijos – 26%, Estijos – 34%, Latvijos – 20,6%, Lietuvos – 16%. Pasitikėjimą sustiprintų prognozuojama verslo aplinka, pavyzdžiui, kokia bus mokesčių reforma, kokios gali būti pasirinktos priemonės kovai su pandemija, ar bus užimtumo politikos pokyčių ir pan.

Be to, „Eurochambres“ prezidentas atkreipia dėmesį, kad Europai reikia tinkamos finansinės sistemos tam, kad bankai, instituciniai ir mažmeniniai investuotojai galėtų pasiūlyti įmonėms daugiau kapitalo tiek trumpalaikiams poreikiams, tiek ilgalaikiams investiciniams projektams finansuoti.

Anot jo, 2022-ieji bus pereinamieji metai, atsigavimo perspektyva bus įtraukta į daugumos vyriausybių darbotvarkes. Be to, trumpalaikį ekonomikos augimą skatinantys veiksniai pamažu išnyks ir dėl to mažės šalies BVP augimo tempai.

Apklausos rezultatai svarstomi jau tradiciniame tapusiame Europos verslo forume, jais remiamasi formuojant „Eurochambres“ poziciją dėl rengiamų Europos Sąjungos teisės aktų.

Šis straipsnis pirmiausia buvo išspausdintas „Verslo žiniose“, 2021 11 11 d..