Susitikime su LR finansų ministru aptarti strateginiai mokestinės aplinkos bei ekonominiai klausimai

2025 m. sausio 28 d. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) vadovai susitiko su Lietuvos Respublikos finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir jo komanda aptarti svarbiausių mokestinės aplinkos bei ekonominių klausimų, siekiant skatinti šalies ekonominį augimą ir konkurencingumą.

Regioniškumas svarbu

Pagrindinėse diskusijose daug dėmesio skirta regionų stiprinimo strategijoms, siekiant užtikrinti jų ekonominį gyvybingumą ir skatinti tolygesnę šalies plėtrą.

Jeigu, verslas investuoja į įmonių steigimą, gamybinių padalinių steigimą ir kuria darbo vietas kaimo tipo gyvenvietėse, mažuose miesteliuose, rūmai siūlo taikyti ir finansines paskatas, kadangi verslas patiria papildomus kaštus steigdamas tokius verslus ar padalinius.

Tokių įmonių ar jų padalinių steigimo nauda yra neabejotina, nes vietiniai gyventojai turi užimtumą šalia savo gyvenamosios vietos, nereikia vykti į rajonų ar regionų centrus, užsienio šalis. Pastaraisiais metais labai daug investuota į infrastruktūrą regionuose, dabar reikia verslo investicijų į darbo vietų kūrimą. Siūlome svarstyti ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatas darbuotojams dirbantiems įmonėse, besikuriančiose/veikiančiose kaimiškose vietovėse, mažuose miesteliuose.

Prieinamumas prie kapitalo bei ILTE, kaip nacionalinio plėtros banko, stiprinimas

Susitikime taip pat akcentuota būtinybė didinti prieinamumą prie kapitalo rinkų, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms bei ILTE, kaip valstybinio plėtros banko, vaidmens stiprinimą.

Įmonėms dažnai trūksta kapitalo, apyvartinių lėšų naujų projektų įgyvendinimui, plėtrai ar atsinaujinimui iš esmės. Tokiu atveju yra du pasirinkimai: banko paskolos arba Europos Sąjungos finansuojami projektai. Bankai ne visada linkę skolinti, ypatingai, jei įmonė turėjo sunkesnį periodą ir mažesnius pardavimus, o ES projektų sąlygose būną numatyti prioritetai tam tikriems sektoriams ir dažniausiai tradicinė pramonė į juos nepapuola. Ne visada padeda ir ILTE garantijos, nes jos taip pat teikiamos įmonėms, kurios jau praėjo finansinių institucijų filtrą. Taip įmonės atsiduria užburtame rate: stringa įmonių modernizavimas ir MTEP.

Viena iš darbdavių siūlomų priemonių galinti padėti įmonėms – sukurti valstybinio prekinio kredito draudimo sistemą. Prekinio kredito draudimas turėtų būti skirtas: 1) eksportui, 2) importui, 3) vidaus rinkos sandoriams. Toks draudimas padėtų atlaisvinti įmonių apyvartines lėšas ir padėtų išlaikyti įmonių likvidumą, gaunant mokėjimų už prekes atidėjimą, drąsiau pradėti sandorius nežinomoje užsienio rinkoje, įgyti konkurencinį pranašumą neprašant išankstinio mokėjimo. Tai būtų reali pagalba verslo skatinimui ir rizikos sumažinimui. Būtent taip šį klausimą sprendžia Estija bei Lenkija.

Mokestinės bazės stiprinimas

Susitikimo metu nemažai kalbėta apie mokestinės bazės stiprinimą, užtikrinant stabilų biudžeto surinkimą ir skatinant verslo augimą. LR Finansų ministras R. Šadžius pristatė planuojamus mokestinius pakeitimus: Nekilnojamojo nekomercinio turto apmokestinimą, siekiant efektyviau paskirstyti mokestinę naštą ir skatinti turto efektyvesnį panaudojimą; Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, orientuotus į didesnį progresyvumą ir sąžiningumą; Dividendų apmokestinimo tvarkos peržiūrą.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pasirengę bendradarbiauti

LPPAR vadovai išreiškė pasirengimą bendradarbiauti formuojant šiuos pokyčius bei užtikrinant jų prisidėjimą prie tvaraus ekonomikos augimo bei verslo aplinkos stiprinimo. Taip pat abi pusės sutarė tęsti dialogą ir glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant susitikimo metu aptartas priemones.