Verslo organizacijos: švietimo, mokslo ir sporto ministerija girdi verslo pasiūlymus dėl reikalingų pokyčių švietime

Neformaliame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir jos komanda aptarti jau įvykę ir dar planuojami pokyčiai švietime bendrojo ugdymo, profesinio mokymo bei aukštojo mokslo srityse. Susitikime dalyvavusios verslo organizacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors’ forum”, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, – atkreipė dėmesį į visų organizacijų 2021 m. rugpjūčio mėn. kreipimąsi.

Šiame dokumente verslas buvo įvardinęs esminius klausimus, reikalaujančios neatidėliotinų veiksmų: švietimo strategijos atnaujinimas, stiprinant orientaciją į vykstančius pasaulyje pokyčius; duomenimis ir įrodymais grįstų sprendimų priėmimo ir valdymo diegimas; švietimo skaitmenizavimo strategijos poreikis; lyderystės švietimo įstaigose ir institucijose skatinimas; pedagogų, dėstytojų, profesijos mokytojų prognozavimo, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos transformacija.

Aptarta įgyvendinimo pažanga neformaliojo ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų ir mokslo, suaugusiųjų švietimo klausimų segmentuose. Pasidžiaugta, kad ministerija jau žengė pirmuosius žingsnius, siekiant optimalaus bendrojo ugdymo tinklo. Labai svarbu, kad jau yra pradėtas Bendrojo ugdymo programų (BUP) turinio – dalykų integracija, kompetencijų atnaujinimas. Būtina spartinti sprendimų priėmimą, nes mokymo programų rengimo procesas ilgas, vertinimo procesas taip pat ilgas – šie procesai nebeatitinka rinkos greičio ir kol programa pasiekia dienos šviesą, tai praeina keleri metai.

Pabrėžta šiuolaikines tendencijas atitinkantis pedagogų poreikio planavimas, rengimas ir kvalifikacijos kėlimas. Pasak verslo organizacijų atstovų, problema ilgalaikė, užsitęsusi, bet reikalingi kuo spartesnis ir sisteminis sprendimas.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad Seimo parlamentinių partijų pasirašytame susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 yra įtvirtintas aiškus įsipareigojimas iki 2024 metų sukurti sąlygas, kad visiems mokiniams būtų teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, užtikrinant karjeros specialistų rengimą ir tvarų finansavimo modelį.

Kaip sveikintinas sprendimas įvardintas oficialus STEAM atvirosios prieigos centrų startas Lietuvoje. Lietuvoje savo veiklą pradėjo pirmieji 6 regioniniai STEAM atviros prieigos centrai Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose. Vėliau prie jų dar prisijungs Utenos STEAM regioninis centras. Labai svarbiu klausimu išlieka STEAM prioritetinės krypties nustatymas visoje sistemoje: nuo darželio iki atėjimo į darbo rinką; nuo mokymo metodų iki įrangos, laboratorijų, mokymo priemonių; nuo pedagogų rengimo, perkvalifikavimo iki profesinio orientavimo „galingos” ir tęstinės kompanijos, nuo mokyklinių programų iki studijų, nuo įkvepiančių sėkmės istorijų viešinimo iki finansinio studentų, mokyklų, universitetų skatinimo, nuo studijų baigimo iki darbo rinkoje veikiančiųjų. Verslo nuomone, ši kryptis turėtų būti įvardinta strategine šalyje, apimančia visas grandis ir visas dedamąsias. Šiuo metu yra veiksmų, bet jie pavieniai ir su daug šeimininkų „tam pačiam kieme”.

Diskutuojant apie profesinį mokymą, verslas atkreipė dėmesį, kad labai aktualiu klausimu išlieka profesinio mokymo programų atnaujinimas, siejant jį su skaitmenine ir žaliąja transformacija, įmonių poreikio atliepimas šalies ir regionų mastu bei profesinio rinkos poreikių tyrimai, kuriais remiantis būtų koreguojamos ir adaptuojamos studijų programos. Vykstantis profesinio mokymo įstaigų tinklo stiprinimas, išteklių konsolidavimas, tikimasi, sudarys prielaidas šiems reikalingiems pokyčiams.

Kalbant apie aukštojo mokslo studijas ir mokslą, keltas klausimas dėl šiuo metu svarstomų pakeitimų, susijusių su kolegijų reguliavimu, atkreiptas dėmesys į nelygiavertes privačių ir viešųjų aukštųjų mokyklų konkuravimo galimybes. Atsižvelgiant į tai, jog tiek viešosios, tiek privačios aukštojo mokslo įstaigos kuria tą patį Lietuvai reikalinga produktą – darbo rinkai reikalingas kompetencijas turinčius specialistus, privačių aukštųjų mokyklų galimybės konkuruoti dėl ES paramos ar studentų, kuriems skirtos valstybės stipendijos, neturėtų būti dirbtinai apribotos.

Taip pat akcentuota, jog labai svarbu kuo skubiau standartizuoti reikalavimus, taikomus aukštųjų mokyklų personalui, kad, pavyzdžiu, profesoriaus pareigybei būtų tokie patys reikalavimai visose aukštosiose mokyklose. Dar kartą atkreiptas dėmesys į doktorantūros krypčių, tyrimų temų praplėtimą įtraukiant verslą. Būtina plėsti aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinant naujas mokslinio bendradarbiavimo formas: pavyzdžiui, įtvirtinant Pramoninės (ar industrinės) doktorantūros kryptį, įtraukiant formuojant disertacijų temas ir tyrimus.

Sveikintina, kad kuriama suaugusiųjų mokymosi platforma, bet labai svarbiu klausimu išlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų aktualumas. Būtina užtikrinti valstybės, savivaldos institucijų ir NVO partnerystės stiprinimą visuose neformaliojo suaugusiųjų švietimo lygmenyse. Egzistuojantis institucinės atsakomybės dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorių tinklo koordinavimo vakuumas kelia daug iššūkių vykdant neformaliojo suaugusiųjų švietimo reformą savivaldybėse, todėl tikslinga peržiūrėti institucines atsakomybes ir įveiklinti instituciją, kuriai ši veikla yra prioritetinė. Ministerijos atstovai akcentavo, kad šioje srityje jau pradėtos iniciatyvos, pilotiniai projektai su atrinktomis savivaldybėmis, siekiant užtikrinti efektyvesnio koordinatorių darbo modelio parengimą ir diegimą.

Susitikime pabrėžta, kad verslo atstovai yra pasirengę kolegialiai dirbti, ieškant efektyviausių sprendimų ir spartinant struktūrinius pokyčius švietime.